traškėti

traškėti
traškė́ti, trãška, -ė́jo intr. K.Būg, Š, , FrnW, ; N, I, L, Rtr 1. K, J, LL78 išduoti garsą lūžinėjant, sproginėjant, trūkinėjant, plyšinėjant: Einant mišku sausos šakutės traška Grz. Šiaudai tik trãška Klk. Jų dantyse traškė́jo graužiami kaulai NdŽ. Girdžiu traškant ploną, per naktį sušalusį ledą T.Ivan. Traškėjo griūdami pakirsti girios galiūnai, verkė ir raudojo šilas V.Krėv. Nuo tokio vėjo traškė́jo visa mūsų stuba Jrb. Bijau, ka neaplūžčio naktį – trãška tik trakš trakš [troba] Slnt. Gryčia traškė́davo, kai akmenis sprogdino Bsg. ^ Traška kaip sudžiūvęs avikailis LTR(Krt). Traškančioji eglė ilgiaus stova VP47, D166, Sch80. Traškantis medis ilgiaus stovi M. Traškantỹsis trãška, o lūžtantiejai lūžta Vdk. Senas medis trãška braška, bet nelūžta Brž.grikšėti, brakšėti (apie sąnarius): Kažin dėl ko pirštai mun nèbtraška Slnt. | impers.: Valgant trakšt trakšt už ausų traškėjo M.Valanč.prk. ištisai, nenustojant skaudėti, skauduliuoti: Visas kūnas trãška pradėm Prk. Galva mano trãška, kaip nesava, kaip vandenio pilna Ant.pabrėžiant kito veiksmo smarkumą: Ka traškė́jo dalgis pjaunant! Dr. Sykį kai daviau (virtau) ant plento, tai dvi dienas sprandas traškė́jo Erž. Šonai trãška stoviant eilė[je] Trg. Duoda į kailį, ka šonai traška Plng. Rasi būčio ir smerčiop užsimušęs, nes ir šonai traškėjo [riedant nuo kalno] M.Valanč. Kerta (valgo), ka trãška NmŽ. Ot kad traukiau šiandien aš orielkos, tad tik traškėjo vien LTR(Mžk). Augina šiandien sūnų, kad net viskas traška I.Simon. Ėdam, ka pilvai traška Šts. | Mažoji vištelė tiek prilesė, ka gūželis trašką̃s yra Vkš.apibūdinant didelį pilnumą: Žmonių pilnà visur – krautuvės tik trãška! Rdn.
trãškančiai adv. NdŽ, Skd: Šienas trãškančiai išdžiūvo Vvr. Prisivalgiau trãškančiai, i darbas kiteip eita Vvr.
2. spragsėti degant ar šąlant: Malkos anglinės trãška ugny J. [Gintaras] dega traškėdamas kaip derva S.Dauk. Virtuvėje smagiai traškėjo ugnis J.Avyž. Jeigu ugnis trãška arba pyška, tai būs barnių numie Kin. Šaltis toks buvo, jog tvoros pykšėjo ir žali medžiai traškė́jo BM180(Jnš). Tada taip kietai šalo, net ledas traškėjo J.Balč.smarkiai liepsnoti, ūžti: Laužas trãška 1. Pašėtė dega, trãška, ūžia baisiausiai baisiausiai! Št. Trãška braška [degantis namas], bijau ir galvą pakelt Kvr. Laužas traška ir liepsnoja, žiežirbos žiupsniais lekioja B.Sruog. 3. poškėti, pyškėti, bildėti, tarškėti: Kulkosvaidis traškė́jo be paliovos NdŽ. Ka čia ėmė traškė́ti tos tankos! Grd. Jau, jau, jau trap, trap mintuvai traška LTR(Lnkv). Risčia su tom ožkom važiuojąs vieškeliu namo, kad net ir ratai traška Sln. Vynioju, traškù, neleidu tau miegoti Krš. Anuodu (gaspadorius su merga) trãška i trãška, aš misliu, ką judu ten dirbatav po tuo bragu? Kl.dundėti, griausti: Buvo matęs žaibo vingį tamsiam nakties danguje ir girdėjęs perkūniją dundant ir traškant . Jei dar rugsėjy perkūnai traška, tai vaisių kitąmet šakos braška prš.aidėti, pyškėti nuo garsų: Šaudos, trãška visi pašaliai Pj.sklisti, aidėti (apie garsus): [Lakštingalos giesmė] plaukė laukais, traškėjo šlaitų daubose . 4. NdŽ triukšmingai, trinksint važiuoti, dardėti: Traška su ratais par naktis, neduoda nė užmigti Vvr. Vežimas dundėjo, traškėjo išgrįstu plentu A.Vien. 5. lankstomam šiugždėti (apie naujus, standžius popierius, audinius ir pan.): Katarinos (Jekaterinos) piningai, šviežiai išleisti, net traškė́jo Yl.prk. būti labai išsipusčiusiam: Ana jau visa silkūse trãška Pln. 6. I, , NdŽ, FrnW, Vyž plepėti, tratėti: Eik tu, traškute, tu nenustoji traškėt! Bsg. Traškėjo marti toliau, nelaukdama uošvio atsakymo A.Vencl.reikšti nepasitenkinimą, pyktį: Jei sakai, sakyk, o netraškė́k čia atsistojęs Vvr. Ko traški, jug aš ne tavi apvaginau? Dr. 7. 1, , Dr, Slnt, Lkv, Grd prk. būti silpnos sveikatos, sirguliuoti, prastai jaustis, negaluoti: Krebždam, puškam, trãškam, i viskas Jrb. Senis karšta, t. y. guli lovo[je], trãška, bengias amžis J. Ana vis traška J. Munoji ir (irgi) stauniai trãška, paška End. O tas vaikis jau toks sergąs buvęs, trašką̃s kaip aš Ms. Ana didliai buvo traškantì Lkž. Tas senis apserga – jau toks trašką̃s buvo Kl. Ta mūso mama jau nebedikti – trãška i trãška Pgr. Pradėjau traškė́ti: skauda, nė pakušėti negaliu Kv. Trãškam trãškam, tik nėkaip nenusibengam Yl. Jonauskienė traškė́jo, o Jonauskis nuvirto Yl. | Visų vyriausioji sesuo daba tèbtraška i aš tèbtrašku Šts. 8. NdŽ prk. būti labai intensyviam, smarkiai reikštis: Darbai vis traškėte traška . Tokių trãškančių speigų nebuvo nė priš kiek metų Slnt. Žiemą speigai traškė́s – ans eis po plaukų! Rt. Diena trãškanti (karšta) Dr.
◊ dañtys trãška labai nekenčia: Tą mergą pamato – dañtys trãška Vn.
\ traškėti; atitraškėti; įtraškėti; ištraškėti; nutraškėti; patraškėti; pritraškėti; sutraškėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • traškėti — vksm. Šãkos trãška …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • treškėti — treškėti, trẽška (trę̃ška), ėjo K, K.Būg, Rtr, P.Skar, Š; SC57 1. SD67, Sut, K, J, L, LVIV223, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ žr. traškėti 1: Ledai treška N. Einu par sausledį, tik treška LTR(Pln). Kad pradėjo nuo Panemunio eit, tai net šakos trẽška PnmR.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištraškėti — ištraškėti, ìštraška, ėjo intr. 1. Rtr, KŽ su garsu išlūžinėti, išgriuvinėti: Daug medžių ištraškėjo nuo audros Š. 2. Š, Ser kurį laiką traškėti, braškėti. 3. paryškinant, pastiprinant, suintensyvinant kitą veiksmą: Išdžiūvo ištraškėjo rugių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patraškėti — patraškėti, pàtraška, ėjo intr. 1. Ser, NdŽ kurį laiką traškėti, braškėti. 2. traškant sulūžti: Tiltas patraškėjo, miltai pabyrėjo (flk.) rš. 3. refl. kiek paspragėti, pakibirkščiuoti: Grabnyčia degė pasitraškėdama, o troboj vis labiau temo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spragsėti — spragsėti, spràgsi, ėjo intr. 1. Rtr, L, Ser, NdŽ, DŽ tarpais traškėti degant, trūkinėjant nuo karščio ar šalčio: Eglinės malkos gerai dega, tik spràgsi Dkš. Jeigu užkūrus ugnį žiežirbos labai spragsi, tai svečių bus LTR(Šd). Koks čia žibalas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spragėti — spragėti, sprãga, ėjo intr. 1. R, N, K, Kos59, M, RtŽ, L, LVIII1015, Rtr, Š, Ser, DŽ traškėti, spragsėti plyšinėjant, trūkinėjant nuo karščio ar šalčio: Ugnis degė spragėdama KI695. Uždegė mišką, pušelės sprãga tik KzR. Gluosnis labai sprãga,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • traikšėti — traikšėti, traikši (traĩkši NdŽ), ėjo DŽ1 žr. traškėti: 1. Klausau, kas te miške traikši, ogi žmogus šakas laužo Ign. Trupina kopūstus, tik traĩkši galva DrskŽ. Stalas traikši Rod. Traikši sniegas, kap eina Pls. 2. Vrn Jei malka traĩkši, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • traškėjimas — sm. (1) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; I, M, L → traškėti: 1. Q306, K, LL78, L146 Speigas taip spaudė, kad buvo girdėti kartelių traškėjimas rš. [Pavasario ledas] labai trapus ir įlūžta be traškėjimo rš. ║ Ma[n] ausy girdėt traškėjimas Smln. ║ Pelus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trioškėti — trioškėti, trioška, ėjo intr. 1. žr. traškėti 1: Gyvuliai išsigandę, lenciūgai tik barška, trioška Slv. Ka paleidžia radiją, viskas turia trioškėt Jrb. Einu per mišką – trioška, poška – eina stirnelė su septynioms kojoms Vrt. Tik vakaras ateina,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitraškėti — atitraškėti, atìtraška, ėjo intr. KŽ; Ser, atatraškėti, atàtraška, ėjo Š triukšmingai ateiti ar atvažiuoti: Sėdėjo sėdėjo i apei vidurnaktį išgirdo, kad kaži kas atìtraška atbraška par lauką Klm. traškėti; atitraškėti; įtraškėti; ištraškėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”